Virtuvė – tai patalpa, kuriai keliami specialūs dizaino ir įrangos reikalavimai. Ji turi ne tik džiuginti akį, bet ir sukurti patogią darbo aplinką bei atitikti saugos reikalavimus. Virtuvė tarnauja kaip savotiška dirbtuvė, nes joje dirbama. Kartu tai ir maisto ruošimui reikalingų produktų bei įrankių laikymo vieta. Ir dažniausiai tai yra ir valgomasis. Visa tai sujungti viename kambaryje, o dažnai net ir mažame, nėra taip paprasta. Suformuluoti šiai patalpai bendrieji reikalavimai ir tradiciniai sprendimai. Dauguma jų virtuvėje įkūnyti klasikiniu būdu. Pakalbėkime apie gražias, net prašmatnias, klasikines virtuves (nuotrauka straipsnio pabaigoje).
Šiuolaikinės gražios klasikinės virtuvės interjero dizaino ypatybės
Bet koks stilius reiškia tam tikras taisykles, apribojimus ir reikalavimus meniniams sprendimams, kurių reikia laikytis, kad rezultatas jį atitiktų. Kiekvienas iš jų turi savo koncepciją, kuri slepia idealaus gyvenimo idėją ir labiausiai ją išreiškiantį įvaizdį. Vienam stiliui svarbiausia natūralumas, kitam – modernios technologijos, trečiam – prabanga.
Dėmesio! Uždirbta mūsų svetainėje virtuvės dizaineris. Galite su ja susipažinti ir susikurti savo svajonių virtuvę nemokamai! Taip pat gali praversti spintos dizaineris.
Kalbėdami apie klasiką virtuvės interjere, jie dažnai turi omenyje vieną iš kelių labai vienijančių stilių, o pirmiausia – laiko patikrintas Europos kultūros tradicijas. Tai:
- Antikvarinis stilius, kurio pagrindas yra Senovės Graikijos ir Romos interjeras. Jai būdinga harmonija, proporcingumas, natūralių dažų ir medžiagų naudojimas. Pagrindinės jo idėjos ir atradimai vėliau rado naują įsikūnijimą „klasicizmo“ stiliuje;
- Virtuvės interjeras dažnai vadinamas klasikiniu, jei jis pagamintas laikantis pagrindinių Europos istorinių architektūros stilių reikalavimų, tokių kaip klasicizmas, ampyrinis stilius, netiesiogiai išreikštas barokas ar rokoko;
- Modernus klasikinis stilius arba neoklasicizmas, įkūnijantis apibendrintus principus ir idėjas aukščiau išvardintus stilius, pridedant prie jų nacionalines Europos tautų tradicijas be pažodinio žodžio sekdami juos.
Prieš kalbėdami apie virtuvės interjerą, įvardinkime pagrindinius šio stiliaus bruožus, būdingus bet kurios patalpos kūrimui.
Į ką reikia atsižvelgti
Vienas pagrindinių klasikinio stiliaus bruožų – meilė simetrijai ir aiškioms formoms, tiesioms linijoms. Tai įkūnija tiek pasirinktuose balduose, tiek bendroje interjero kompozicijos konstrukcijoje.
Iš to seka dar vienas būdingas bruožas – privalomo kompozicinio centro, aplink kurį statomi kiti objektai, buvimas. Jei per jį nubrėžtume mentalinę liniją, turėtume matyti tarsi vienoje pusėje esančių objektų atspindį. Jei turime kėdę kairėje, tada ji turėtų būti tokia pati dešinėje nuo centro. Viskas interjero kompozicijoje turėtų būti sujungta ir integruota į vieną harmoningą schemą. Didelėje patalpoje tokių židinių gali būti keli. Mažoje virtuvėje toks centras dažnai būna židinį imituojanti viryklė.
Kitas klasikinio interjero principas – proporcingumas, visų dalių balansas.
Bendras įspūdis, kurį turėtų sukurti klasikinis interjeras – komfortas ir prabanga. Tai pasiekiama tinkamai parinkus medžiagas, spalvas, baldus ir dekorą.
Sienų, grindų, lubų apdailos medžiagos
Kadangi kalbame apie klasiką, tai yra apie stilių, kilusį amžių gilumoje, visiškai akivaizdu, kad čia renkamasi natūralių medžiagų ar kokybiškos jų imitacijos naudai. Jame vyrauja akmuo, medis, metalas, stiklas, tinko lipdiniai, kokybiška tekstilė.
Sienos dažniausiai apdailintos tinku – tai geriausias pasirinkimas šiam stiliui. Šiandien kartais naudojami dažomi tapetai, tačiau jie taip pat turi imituoti dažytas sienas. Funkcinius uždavinius sprendžiančiai prijuostei naudojamos natūralų akmenį imituojančios plytelės. Geriausiai veikia marmuras. Tinkamos, jei leidžia patalpos plotas ir pasirinktas dizainas, yra medinės dekoratyvinės plokštės, kurios dažniausiai dera prie baldų. Taip pat kartais ant sienų naudojamas dekoratyvinis tinkas.
Klasikinio interjero lubos yra baltos, dekoruotos tinku ar net tapyba. Tradiciškai tinko lipdiniai gaminami iš gipso, tačiau šiandien į pagalbą ateina jau paruošti poliuretano elementai, kurie leidžia daug lengviau pasiekti tą patį meninį efektą.
Grindys. Jam galima rinktis tarp akmens ar medžio. Idealus sprendimas – parketo arba marmurinės plytelės. Praktiškesnis pasirinkimas yra naudoti laminatą arba grindų plyteles, kurios imituoja brangesnius klasikinius analogus.
Spalvos pasirinkimas
Kiekvienas stilius turi savo spalvų schemą. Klasikams įprastas pasirinkimas – ramios, natūralios spalvos ir atspalviai. Dažniausiai sienoms ir luboms tai yra šviesios spalvos: balta, smėlio, smėlio, kreminė, šviesiai pilka ir pasteliniai atspalviai. Prie jų puikiai dera balduose ir dekore skambančios natūralaus medžio, bronzos, aukso spalvos.
Jei baldai yra šviesūs, interjero dekoravimui galima naudoti sodrias tamsesnes spalvas, bet su natūraliu diapazonu:
- terakotos, kepto molio spalvos;
- tamsiai žalia, alyvuogių;
- rudi atspalviai, primenantys medieną;
Tam, ar pasirinksite šviesų ar tamsų kambario dekoravimo variantą, įtakoja keli veiksniai – baldų spalva ir patalpos apšvietimas. Virtuvei, kurioje yra mažai natūralios šviesos, geriau pasirinkti šviesos diapazoną, neatsižvelgiant į baldų spalvą. Jei kambarys natūraliai šviesus dėl saulėtos pusės, tuomet galite įvesti kontrastą tarp sienų ir baldų spalvos. Spalvų derinys būtinai turi būti harmoningas, malonus akiai.
Ryškūs, patrauklūs dekoro akcentai yra nepageidaujami arba turėtų būti sumažinti. Bet ir taip – jokių rūgščių spalvų, tik tos spalvos, kurias galima rasti gamtoje.
Būtent šios harmoningos spalvos paaiškina meilę klasikai. Juk jie nevargina ir gali džiuginti ilgai.
Baldų pasirinkimas
Klasikinį prabangos įspūdį virtuvėje, be natūralių medžiagų naudojimo, kuria baldai. Jis taip pat turėtų būti pagamintas iš natūralios medienos arba, ekonomiškiau, dengtas natūraliu lukštu. Metalinės arba imitacinės bronzos furnitūra. Stalviršiai virtuvės blokuose taip pat gaminami iš natūralaus akmens arba geros jo imitacijos.
Patys baldai savo formomis ir dekoru nurodo praėjusių epochų stilius. Jei virtuvė yra didelė, erdvi, ji gali būti pretenzinga ir didinga, papuošta raižiniais ar inkrustacija.
Mažai virtuvei tokių dekoracijų perteklius, per didelis baldų masyvumas bus netinkamas. Čia tinka griežtesnės ir grakštesnės formos, tiesa, naudojant nuorodas į Europos baldų istoriją.
Tokioje virtuvėje būtinas aksesuaras bus valgomasis stalas, aplink kurį sustatytos kėdės, suformuojančios savitą valgomojo zoną.
Baldo spalva sprendžiama šiam stiliui įprastoje natūralioje gamoje – visų medienos atspalvių: nuo šviesios iki tamsios, smėlio, smėlio, kreminės ir kt.
Klasikinės virtuvės įvaizdį efektyviai papildys tinkamas dekoras: vazos, paveikslai, šviestuvai ir figūrėlės. Dekoro elementu tampa ir indai, kurie nesislepia už uždarų durų, o yra matomi.
Bet šaldytuvą ir kitus technologinius dalykus patartina paslėpti už durų ar nišose.
Apšvietimas
Klasikiniam stiliui svarbus apšvietimo klausimas. Kadangi anksčiau vienas liustra negalėjo suteikti pakankamai šviesos, architektams rūpėjo turėti kelis šviesos šaltinius. Tai galėtų būti natūrali šviesa per kelis didelius langus, bei papildomi dirbtinės šviesos šaltiniai – sieniniai šviestuvai, stalinės lempos.
Pagrindinis sietynas dažniausiai yra tūrinis, kelių takelių, tai vienas iš kompozicinių patalpos centrų.
Prašmatnios klasikinės virtuvės projektavimo ypatybės
Klasikinei virtuvei būtina skirti dvi zonas - darbo ir valgomojo. Darbo patalpoje yra viryklė, kriauklė, pjaustymo stalas. Valgomajame – stalas su kėdėmis arba sofa, jei erdvė leidžia.
Zonavimas pasiekiamas per apšvietimą, tinkamą baldų išdėstymą ir projektavimą, grindų ir sienų apdailą bei mažosios architektūros formas.
Didelė virtuvė
Erdvus kambarys su dideliais langais ir aukštomis lubomis puikiai tiks klasikinei virtuvei. Tai leidžia palankiai pabrėžti šio stiliaus privalumus, naudojant ištaigingus baldus, visą šiam stiliui įmanomą dekoro turtingumą, visą kompoziciją statant aplink kelis centrus. Jame puikiai atrodo kampinis virtuvės komplektas, kuris yra išilgai dviejų statmenai susiliejančių sienų. Šiuo atveju valgomojo zona dedama įstrižai nuo jos.
Kitas variantas gali būti U formos komplektas, kurio centre bus po židiniu dekoruota krosnelė su atitinkamu dizainu aplink.
Maža virtuvėlė
Mažoje virtuvėje ypač svarbu kompaktiškai išdėstyti visus reikalingus elementus. Čia svarbu vengti netvarkos. Paprastai naudojamas linijinis zonavimas, kai pagrindinės zonos dedamos lygiagrečiai ilgai sienai. Todėl dažniausiai naudojamas standartinis tiesus virtuvės komplektas, kuris dedamas tiesiai išilgai sienos. Puikiai suprojektuotos ausinės leidžia joje sudėti viską, ko reikia, užtikrinant šeimininkės komfortą ir kambario harmoniją.
Toks išdėstymas vizualiai siaurą virtuvę daro erdvesnę.
Nuotrauka: klasikinio stiliaus virtuvės interjero dizainas
Ankstesnis
Kitas
Klasika interjere – laiko patikrintos dizaino technikos, kurios daugeliui patinka, todėl neišeina iš mados. Pasirinkite virtuvės išdėstymą šiuo variantu – neklysite!
Vidutinis reitingas 0 / 5. Įvertinimų skaičius: 0
Kol kas nėra įvertinimų. Būkite pirmasis, kuris įvertins.
