Daugelis mano, kad mineralinė vata yra saugi natūrali termoizoliacinė medžiaga. Tačiau susipažinus su tikrąja jos chemine sudėtimi ir gamybos procesu, vadinti medžiagą nekenksminga neįmanoma.
Kaip žaliavos mineralinei vatai naudojamos, kaip teigia gamintojai, natūralios uolienos (bazaltas, gabbras, kalkakmenis). Būtent todėl prekės pavadinime yra gražus žodis „mineralas“. Skamba kaip natūralus ir aplinkai nekenksmingas produktas. Bet ar šie apibrėžimai pagrįsti?
Gamybos procese uolienos praranda savo pirminę išvaizdą, virsta plonu, trapiu ir trupučiu mineraliniu pluoštu. O kad suteiktų tvirtumo, į kompoziciją dedama įvairių priemaišų – pramoninių atliekų, vulkaninio šlako ir nuosėdinių uolienų.
Sibiro federalinio universiteto (Šv. Krasnojarskas) tyrimo metu nustatė, kad mineralinę vatą galima gaminti net iš „vietinių žaliavų“, būtent: iš 80% Krasnojarsko CHPP-1 lakiųjų pelenų ir 20% Torgašinskio telkinio kalkakmenio.. Pasirodo, mineralinės vatos pluošto sudėtis gali būti visiškai be uolienų. O gamyba iš pramoninių atliekų negali būti nekenksminga aplinkai.
Mineralinė vata negali būti vadinama natūralia, kai žaliava patiria daug fizinių ir cheminių poveikių. Žaliavos ne tik praranda savo savybes, bet ir gauna kenksmingų priemaišų, kurios gali sukelti nepataisomą kvėpavimo organų pažeidimai, patekimas į plaučius kartu su smulkiomis dulkėmis, nuolat atskirtomis nuo mineralo vata. Rimta pasekmė gali būti pneumofibrozės – itin sunkios ir dažnai nepagydomos plaučių ligos – išsivystymas.
Dar daugiau argumentų mineralinės vatos nesaugumo naudai galima rasti moksliniuose tyrimuose. Taigi straipsnyje „Žalos sveikatai pavojaus, kai susiduriama su smulkiomis mineralinės vatos dulkėmis, įvertinimas“ („Kazanės medicinos žurnalas“, 95 tomas, 2014 m. Nr. 4) aprašomas tyrimas, kurį atliko mokslininkų grupė iš Sankt Peterburgo valstybinio ryšių universiteto. (PGUPS). Analizuojant mineralinės vatos dulkių sudėtį, buvo rasta sunkiųjų metalų (kadmio, vario, švino, nikelio, cinko) junginių, kurie gali išprovokuoti širdies ir kraujagyslių sistemos patologijų vystymąsi.
Pasirodo, pats mineralinės vatos pluoštas nėra saugus žmogaus sveikatai. Tačiau tai dar ne viskas. Pagal GOST 9573-2012 į šilumą izoliuojančią medžiagą pridedamos fenolio-formaldehido dervos. Jie daro pluoštą tankesnį ir leidžia išlaikyti formą. GOST 12.1.007-76 „Darbo saugos standartų sistema (SSBT). Kenksmingos medžiagos. Klasifikacija ir bendrieji saugos reikalavimai“ šias dervas priskiria „labai pavojingų medžiagų“ klasei. Jie yra tokio paties lygio kaip chloras, bromas ir net fosgenas, cheminės kovos agentas.
Jau eksploatuojant mineralinę vatą, fenolio-formaldehido dervos į orą išskiria savo pradinius komponentus – formaldehidą ir fenolį. Abi šios medžiagos yra itin toksiškos ir gali sukelti lėtinį organizmo apsinuodijimą, dirginti kvėpavimo takus, taip pat neigiamai paveikti centrinę nervų sistemą. Be to, formaldehidas yra įtrauktas į kancerogeninių veiksnių SanPiN 1.2.2353-08 sąrašą.
Išvada rodo pati. Mineralinės vatos ekologiškumas yra fikcija ir saugumo mūsų sveikatai iliuzija.
